Apie Abba

Abba istorija prasidėjo 1838, kuomet įkūrėjas Christian Gerhard Ameln pradėjo savo verslą pardavinėdamas žuvį ir silkes Bergene, Norvegijoje. Įmonė priklausė Ameln šeimai iki pat 1969 kuomet buvo parduota Pripps. 1995 Abba Seafood tapo Norvegijos įmonių grupės Orkla ASA dalimi. 2013 metais įmonė susijungė su Frodinge ir Procordia ir suformavo didžiausią Švedijos maisto pramonės įmonę Orkla Foods Sweden.

Dabar beveik visa iš aukščiausios rūšies šviežios žaliavos gaminama produkcija atkeliauja iš Kungshamno, Švedijos. Abba produktai, tokie kaip silkės, ikrai, ančiuviai, tunas yra eksportuojami į kelias šalis.

Žuvies nauda sveikatai

Žuvis ir jos produktai – puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir B1,B12, B6, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio (tris kartus daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Žuvyse esantis fosforas stiprina nervus, sumažina neigiamą streso poveikį. Be to, tai geriausias Omega-3 šaltinis. Unikalus riebiųjų rūgščių kompleksas Omega-3 yra būtina kiekvienam žmogui. Jis reguliuoja kraujo spaudimą, sumažina kraujo krešulių susidarymo riziką ir stiprina imuninę sistema. Mūsų kūnas nėra pajėgus pasigaminti tokių riebiųjų rūgščių, todėl jie privalo būti gaunami su maistu. Kiekvienam suaugusiajam rekomenduojama žuvį valgyti 3 kartus per savaitę.

ABBA rūpinasi ne tik gaminamos žuvies produkcijos kokybe, bet ir žuvies žaliavos įsigijimu. Įmonė skiria didelį dėmesį, kaip žuvis, kuri yra perkama, buvo sugauta tam, kad prisidėtų prie ilgalaikio ir subalansuoto žuvų dauginimosi.

 

AdolphinSafeLogobba tunas sertifikuotas Earth Island Institue ir gaudomas saugant delfinus.

 

 

 

Rakto skylutes simbolis.cdrAbba tunas pažymėtas „Rakto skylute“. Šiuo ženklu žymimi produktai, kurie yra palankesni sveikatai už kitus panašius produktus rinkoje. Rakto skylute“ pažymėti produktai turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai.

Ilgauodegis tunas

Ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol) – unikalus tarp „tikrųjų“ tunų, nes tai vienintelė rūšis, kuri neturi plaukimo pūslės (oro užpildyto maišelio, kuris padeda žuviai plūduriuoti vandenyje). Tai tropinių indoeuropiečių Vakarų Ramiojo vandenyno žuvies rūšis, turinti lankstų kūną ir dvišakę sidabro baltos spalvos ilgą uodegą su pailgomis ovalo formos dėmėmis išdėstytomis horizontaliai. Šis tunas užauga iki 145 centimetrų ilgio ir 35,9 kilogramų svorio. Palyginus su panašaus dydžio tunais, šios žuvies augimas yra lėtesnis, o pats gyvenimas –  ilgesnis. Daugelis tunų yra sugaunami tropiškai sauso sezono metu.

Ilgauodegis tunas naudojamas Abba produktuose, kuriuos galite nusipirkti. Lietuvoje.

Dryžuotasis tunas

Dryžuotasis tunas (Katsuwonus pelamis) – labiausiai paplitusi tuno rūšis. Šios žuvys pagaunamos tropiniuose vandenyse visame pasaulyje. Tuno mėsa yra šiek tiek tamsesnės spalvos, kartais šiek tiek tamsiai rožinės, o dryžiai yra gana sodrios tekstūros. Dryžuotojo tuno skonis panašesnis į žuvies nei didesniųjų tunų. Mažesni tunai gali būti naudojami konservavimui. Šios žuvys dažniausiai sveria 2-5 kilogramus, bet dryžuotieji tunai gali užaugti ir iki 30 kilogramų. Sugaunamos vakarų ir rytų Ramiajame, Rytų Indijos ir Atlanto vandenynuose. Dryžuotųjų tunų gaudymui naudojamas gaubiamasis tinklas ir ūdos.

Abba produktuose rasite MSC sertifikuotą dryžyuotąjį tuną. Tai reiškia, kad tunas pagauntas laikantis tvarios žuvininkystės metodų.

Menkė

Menkė (Gadus morhua) – diskusijomis apipinta žuvis. Mes atidžiai atrenkame prekes ir perkame šią žuvį tik iš vietų, kur užtikrinamas nuolat kontroliuojamas darnus vystymasis ir saugi reprodukcija. Menkės gali būti įvairių rūšių: migruojančios arba toje pačioje vietoje gyvenančios, vandenyno ir kitos. Žuvies rūšį galima atpažinti iš jos spalvos. Menkių nerštas vyksta skirtingais metų laikais, priklausomai nuo to, kur žuvys gyvena. Vakarinėje pakrantėje tai dažniausiai vyksta nuo sausio iki balandžio, Baltijos jūroje – nuo kovo iki liepos. Žuvų kiaušinėliai turi laisvai judėti vandenyje, kuriame turi būti palaikomas mažiausiai 10 proc. druskingumas. Šiaurės rytų Atlanto vandenyne menkės yra pagaunamos keliose vietose, Baltijos jūroje –  rytuose ir vakaruose, Kategate (sąsiauryje tarp rytinės Jutlandijos dalies ir Skandinavijos), Skagerakas (sąsiauris tarp Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių) ir Šiaurės jūra turi bendrus išteklius, Barenco ir Norvegijos jūra turi dvi pagrindines vietas – vieną pakrantėje ir kitą Norvegijos Arktyje, kuri šiuo metu yra didžiausia dalis Atlanto vandenyne. Visos mūsų menkės sugaunamos Norvegijos Arktyje ir Barenco jūroje, Norvegijos jūroje ir aplink Islandijos vandenyną. Neperkame menkių iš Baltijos jūros, Skagerako sąsiaurio, Kategato sąsiaurio ir Šiaurės jūros. Menkių gaudymui naudojami  žvejybos metodai, tokie kaip kablys, verpalai, tralas ir gaubiamasis tinklas.

Skumbrė

Skumbrė (Scomber scombrus) – skumbrinių šeimos žuvis. Pavasarį ir vasarą šios žuvys pagaunamos Skagerako ir Kategato ir Eresuno sąsiauriuose, o rudenį juda į gilesnius vandenis vakarinėje Šiaurės jūroje ir į vakarus nuo Britų salų. Suaugusios skumbrės dažniausiai minta planktonu, mažomis žuvimis, pavyzdžiui, unguriais ir jaunomis menkėmis, silkėmis ir šprotais. Šios žuvys lytiškai subręsta 3-4 metų amžiaus, išauga iki 30 cm ilgio ir gyvena iki 20 metų. Mūsų naudojamos skumbrės sugaunamos Šiaurės, Airijos jūrose ir Britų salų vakaruose. Skumbrių gaudymui naudojamas tralas arba gaubiamasis tinklas, arčiau kranto – žiauniniai tinklai arba blizgės.

Silkė

Silkė (Clupea harengus) – visų mėgstama ir mylima bei viena iš gausiausių žuvų rūšių pasaulyje. Nors silkės dažniausiai būna nedidelės, jos – vienos riebiausių žuvų, kurios riebalai lengvai pasisavinami. Ši žuvis, ruošiama įvairiais būdais (kepta, rūkyta, fermentuota) visada buvo labai populiari ir mėgstama. Po dešimčių atliktų tyrimų silkė pradėta gaminti ir sūdyta bei marinuota.
Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius, plaukioja atviruose vandenyse iki 250 metrų gylyje. Jos išauga iki 45 cm ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais, aukštesniaisiais vėžiagyviais, žuvų lervomis, moliuskais, nedidelėmis žuvimis. Silkėmis minta ruoniai, banginiai, menkės ir kitos didesnės žuvys. Silkės suvartoja didžiulius zooplanktono kiekius, taip panaudodamos vėžiagyvių biomasę pelaginėje zonoje. Savo ruožtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims. Silkių įprotis plaukioti dideliuose tankiose seklumose gana arti paviršiaus žuvų gaudytojams suteikia taip vadinamą „švarų“ pagavimą.
Kategate (sąsiauryje tarp rytinės Jutlandijos dalies ir Skandinavijos), Skagerake (sąsiauris tarp Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių) neršia rudenį, tačiau ten, kur didesnės atsargos jūrose, neršia žiemą ir pavasarį. Kiaušinėliai ir lervos yra jautrūs išorės aplinkos sąlygoms, todėl kiekvienais metais silkių skaičius kinta, priklausomai nuo to, kiek silkių pavyko išgyventi. Anksčiau šios žuvys buvo pagaunamos prie kranto, tačiau šiandien tai dažniausiai vyksta gerokai toliau. Silkės gali išgyventi daugiau kaip dvidešimt penkis metus, bet dažniausiai gyvena iki dešimties.
Savo žuvį mes sugauname Šiaurės Atlanto šaltuose vandenyse, Norvegijos ir Šiaurės jūroje.
Silkių gaudymui naudojamas tralas arba gaubiamasis tinklas.

Šprotas

Šprotas (Sprattus sprattus) – silkinių šeimos žuvis, panaši į mažą strimelę, nuo kurios skiriasi pilviniu žvynų kyliu, mažesniu skaičiumi stuburo slankstelių, kurių būna 45-49. Žuvis 13-14 cm ilgio, svoris 14-15 g. Konservuoti šprotai taip pat vadinami sardinėmis. Šprotai gyvena seklumose netoli kranto arba salyno. Naktį plaukioja paviršiuje mažose grupėse, tačiau dienos metu laikose dideliais būriais seklumos apačioje. Minta zooplanktonu ir lervomis. Pradeda neršti 1-3 metų amžiaus. Šiaurės jūroje neršimas vyksta nuo balandžio iki liepos, o Norvegijoje nuo vasario iki liepos. Moteriškosios lyties žuvys pagamina nuo 2 iki 15 tūkstančių kiaušinėlių, priklausomai nuo amžiaus ir dydžio. Šprotų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 10 metų. Labiausiai paplitę Pietų Europoje prie Atlanto vandenyno pakrantės, Viduržemio ir Juodojoje jūroje. Žalias žuvis gauname iš Šiaurės rytų Atlanto. Šprotai kaip žaliava ančiuviams dažniausiai pagaunami Švedijos vakarinėje pakrantėje (Kategato ir Skagerako sąsiauriuose), žaliava sardinėms – Norvegijos fiorduose. Kai kurie šprotai perkami iš Britų salų, tačiau nenaudojami Baltijos jūroje pagaunamos žuvys. Šprotų gaudymui naudojamas tralas arba gaubiamasis tinklas.